Ši funkcija skirta tinklapio išvaizdos atkūrimui į pradinę versiją - jei Jūs naudojimosi eigoje sumažinote ar uždarėte kažkurias dėžutes ir norite jas vėl matyti ir t.t.

>> ATKURTI! <<


Vasaris, 2012

Page 6 of 15« First...45678...Last »

Lietuvoje žmogus nustoja būti jaunas sulaukęs 47-erių

Lietuvos gyventojų nuomone, žmonės jaunais nustoja būti sulaukę 47-erių, t. y. penkeriais metais vėliau nei taip mano vidutinis ES pilietis. Tuo metu senyvo amžiaus žmogus yra asmuo, sulaukęs daugiau nei 65 metų, o svarbiausias jo vaidmuo šeimoje – auginti anūkus.

Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Tai stambiausias visuomenės nuomonės tyrimas, kuriuo remiantis priimami politiniai sprendimai. Jis vykdomas Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyva.

Europos Sąjungoje senyvo amžiaus žmogumi laikomas asmuo, sulaukęs 64 metų. Iš visų valstybių-ES narių aukščiausią senyvo amžiaus ribą nurodo Olandijos gyventojai. Jų manymu, ji siekia 70,4 metus. Tuo metu Slovakijoje ši riba yra žemiausia – 57,7 metai. Tyrimas taip pat parodė, kad Europoje gyvenančių vyrų ir moterų nuomonė dėl senyvo amžiaus skiriasi. Moterų brėžiama riba siekia 65 m., kuomet vyrų yra gerokai žemesnė – 62,7 m.

„Tiek Lietuvos, tiek Europos gyventojai sparčiai senėja. Šis faktas neretai siejamas su neigiamu kontekstu, kuomet pensinio amžiaus žmonės pateikiami kaip visuomenės nariai, kuriuos turi išlaikyti šiuo metu dirbantys žmonės. Tiesa, tyrimas parodė, kad Lietuvoje, nepaisant nemenkos dalies gyventojų, kurie vis dar abejoja vyresnio amžiaus žmonių vaidmeniu visuomenėje, yra ir didelis procentas pabrėžiančių jo svarbą“, – pranešime spaudai teigia tyrimų bendrovės TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė.

Kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad mūsų visuomenėje palankiai vertinami vyresni negu 55 m. žmonės. Tačiau 37 proc. apklaustųjų teigė, kad vyresni asmenys mūsų šalyje sulaukia neigiamo vertinimo.

Atsižvelgiant į minėtus rodiklius, Europos Sąjungoje geriausiai vyresnio amžiaus žmonės vertinami Liuksemburge. Absoliuti dauguma, t. y. 82 proc., šios šalies gyventojų teigia, kad jų visuomenėje 55-erius metus perkopę asmenys priimami palankiai. Šiuo atžvilgiu prasčiausia padėtis yra Vengrijoje, kur tokią nuomonę palaiko mažuma – tik 28 proc. apklaustųjų.

Lietuvos gyventojų manymu, svarbiausią vaidmenį vyresnio amžiaus žmonės atlieka savo šeimoje. Tuo įsitikinę 84 proc. apklaustųjų. Taip pat dauguma, t. y. 72 proc., mūsų šalies gyventojų teigia, kad senyvo amžiaus žmonės prie visuomenės gerovės aktyviausiai prisideda padėdami auginti anūkus.

Didžiausią įtaką vyresnio amžiaus žmonės savo šeimose turi Kipre ir Graikijoje. Taip mano absoliuti dauguma šių šalių apklaustųjų – atitinkamai po 97 ir 94 proc., kuomet Čekijoje šis rodiklis mažiausias iš visų ES narių – tam pritarė tik 62 proc. šalies gyventojų.

Kas septintas Lietuvos gyventojas teigia šiuo metu besirūpinantis vyresnio amžiaus artimuoju. Labiausiai šiuo požiūriu prie vyresnio amžiaus artimų žmonių yra prisirišę prancūzai – taip teigė daugiau nei ketvirtadalis arba 26 proc. šios šalies apklaustųjų. Tuo metu mažiausia vyresnio amžiaus artimaisiais besirūpinančių gyventojų dalis yra Austrijoje – tik 5 proc., taip pat Vokietijoje ir Slovakijoje – po 6 proc.

Europos statistikos departamentas prognozuoja, kad iki 2060 metų vienam pensinio amžiaus žmogui Europos Sąjungoje teks du darbingo amžiaus – nuo 15 iki 64 – metų žmonės. Šiuo metu vienam pensinio amžiaus žmogui Europos Sąjungoje tenka keturi dirbantieji.

„Eurobarometro“ tyrimas buvo atliktas 2011 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais. Šis tyrimas apima 27 Europos Sąjungos valstybes ir penkias šalis, nepriklausančias ES: Kroatiją, Islandiją, Makedoniją, Norvegiją ir Turkiją. Jo metu buvo apklausta daugiau nei 31 tūkst. vyresnių nei 15 metų respondentų.

Lietuvoje „Eurobarometro“ tyrimas vyko 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais. Jo metu buvo apklausti 1014 mūsų šalies gyventojų. Tyrimą atliko TNS LT tiesioginio interviu būdu.

Ugniagesiai gelbėtojai perspėja: laukiama labai stipraus vėjo

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad Lietuvoje trečiadienio naktį pradės stiprėti vėjas ir jo gūsiai pasieks 15–20 metrų per sekundę, o pajūryje gali siekti iki 23 metrų per sekundę.

Ketvirtadienį vėjo gūsiai sustiprės iki 18 – 23 metrų per sekundę, vietomis iki 27 metrų per sekundę.

Pučiant stipriam vėjui gali lūžti dideli medžiai, kristi jų šakos, griūti statiniai, kristi reklamos stendai, virsti nepritvirtinti įrenginiai.

Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja gyventojus būti atsargius.

Ugniagesiai gelbėtojai perspėja nestovėti ir nestatyti automobilių po medžiais, nevaikščioti prie aukštos įtampos elektros linijų.

Taip pat pataria neužmiršti savo kaimynų: pasiteirauti, ar jie girdėjo pranešimus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės ar vieniši seneliai.

Prašoma informuoti artimuosius, kaimynus, pažįstamus, bendradarbius, kad nelaimės atveju jie gali skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Renginiai kultūros centre

Vasario 28 d. 18 val. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis “Našlės”.

Režisieius – Sigitas Račkys. Vaidina: Monika Bičiūnaitė, Dalia Michelevičiūtė, saulius Balandis, Džiugas Siaurusaitis, Marius Jampolskis ir kiti.

Bilietų kaina – 20,25, 30 Lt

Kovo 1 d. 18 val. – Romo Dambrausko koncertas. Bilietų kaina – 15, 20 Lt.

Kovo 20 d. 18 val. – “Domino” teatro komedija “2 vyrai.1 tiesa”. Vaidina Sakalas Uždavinys. Bilietų kainos – 30,40, 50 Lt

Kovo 30 d. 18 val. – A. Kulikausko ir S. Bareikio koncertas “Linijos tavo delne”. Bilietų kainos – 10, 15 Lt

NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS

2012-02-21 apie 16 val. Jonavos gyventoją Z.Š., gim. 1973 m., bute A.Kulviečio g., Jonava, sumušė jos vyras V.Š., gim. 1968 m., kuris po įvykio pasišalino.

Įvykį tiria Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK.

Telefoniniai sukčiai keičia taktiką

Jei seniau telefoniniai sukčiai iš žmonių, dažniausiai senolių, pinigus išviliodavo, telefonu nutvilkydami žinia, kad jo artimas žmogus pateko į nelaimę ir jam reikalinga finansinė pagalba, siekiant išspręsti konfliktinę situaciją, į kurią jis pateko, tai dabar sukčiai pradėjo modeliuoti kitą situaciją.

Taktika ta pati – žinia priblokšti žmogų. Pastaruoju metu šiauliečiai sulaukė daug labai netikėtų skambučių. Pakėlę telefono ragelį, jie išgirdo, jog kalbasi ir su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku, ir žemesnio rango policijos pareigūnu, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei įvairių bankų darbuotojais. Solidžių pareigų, tikrumo dėlei iliustruotų tikra ar išgalvota pavarde, paminėjimas iš karto priverčia žmogų sunerimti – kodėl čia tas teisėtvarkos pareigūnas man dabar skambina?

Antras sukčiaus žingsnis – dar neatsigavusio iš netikėtumo žmogaus smegenis sujaukti žinia, kad jis yra patekęs į dviprasmišką situaciją, nes naudojantis jo banko sąskaita yra plaunami pinigai ar atliekamos kitos neteisėtos finansinės operacijos. Sąžiningas žmogus išsigąsta ir norėdamas įrodyti, kad jis tikrai niekuo čia dėtas, labai lengvai skambinusiajam patiki savo internetinės bankininkystės slaptažodžius ir kodus. Uoliai sudiktavęs visą kodų lentelę, žmogus atsipučia – nepavyks nusikaltėliams pasinaudoti jo sąskaita. O iš tikrųjų kaip tik tada ir prasideda naudojimasis jo sąskaita – pasisavinami joje esantys pinigai ir dar sąskaitos savininko vardu paimami kreditai. Štai 42 metų radviliškietė po tokio atviravimo iš greitųjų kreditų bendrovės ne savo noru įsigijo 2 900 litų kreditą, kuris akimirksniu buvo pervestas į kitą sąskaitą ir pasisavintas. Moteris ne tik liko skolinga greitųjų kreditų bendrovei, bet dar ir neteko sąskaitoje turėtų savo 1 400 litų.

58 metų joniškietė, pakėlusi telefono ragelį, išgirdo, kad jai skambina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojas, tiriantis „Snoro” banko sukčiavimo bylą. Moteris kaip per išpažintį išklojo visus internetinės bankininkystės duomenis. Sukčius, pasinaudojęs jais, jau kėsinosi moters vardu paimti kreditą. Tačiau šįkart jam savo kėslų įgyvendinti nepavyko.

65 metų šiaulietė, iš pradžių patikėjusi, jog jai skambina policijos pareigūnas, pasakė jam visus duomenis, sudarančius prieigą internetu prie jos banko sąskaitos. Tačiau vėliau susizgribo, kad, ko gero, pateko į sukčių pinkles ir sąskaitą užblokavo. Sukčiai jos sąskaita pasinaudoti nebespėjo.

Policijos pareigūnai įspėja, kad asmens elektroninės bankininkystės duomenys yra konfidenciali informacija ir nei policijos, nei jokios kitos institucijos, net ir banko, kuriame yra jūsų sąskaita, darbuotojai, jų telefonu neprašys. Jei kada nors ir iškiltų tokia būtinybė, tai Jūs būtumėte pakviesti atvykti į tą instituciją ir situaciją aiškintumėtės vietoje. Tai tikrai ne telefoninis pokalbis. Ir jei kas nors telefonu, prisistatęs kad ir Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Valstybės saugumo departamento darbuotoju, bandys išklausti Jūsų elektroninį atpažinimo kodą ar 24 kortelės slaptažodžius bei sąskaitos numerį, ramiausiai dėkite ragelį, palinkėję savo pašnekovui neieškoti kvailių. Žinokite, tai – sukčius.

Kitas internetinės bankininkystės duomenų viliojimo būdas – darbo pasiūlymas. Skambinama žmonėms, laikraščiuose ir internete pasiskelbusiems, jog ieško darbo. Tariamo darbdavio pasiūlymas visada būna gundantis. O kad žmogus greičiau apsispręstų, siūlomas avansas už darbą ir neva tuo tikslu prašoma internetinės bankininkystės duomenų. Tačiau atminkite, pinigams pervesti tikrai nereikalingi jūsų atpažinimo kodai ir visi 24 kortelės slaptažodžiai. Be to, nė vienas darbdavys, nepirks katės maiše. Tik sukčius, nematęs būsimo darbuotojo, gali siūlyti būsimo atlyginimo avansą.

Jonavietė chorų karuose

Sausio 22 dieną per TV3 televiziją prasideda trečiasis projekto CHORŲ KARAI sezonas. Šiame projekte, kuris turėtų finišuoti per Velykas, dalyvaus chorai iš Šiaulių, Kauno rajono, Vilniaus rajono, Akmenės, Klaipėdos ir Kėdainių. Pastarajame dainuoja ir Jonavos miesto gyventoja Asta Lukoševičiūtė. Trumpas interviu su choro dalyve.

Gyveni Jonavoje, o kodėl atstovauji būtent Kėdainių miestui?

– Labai gaila, kad tokiame projekte nėra sudaryta galimybė dalyvauti Jonavos chorui, juk šiame mieste tikrai yra labai daug dainingų ir talentingų žmonių. Vedama didžiulio noro dainuoti ir išmėginti savo jėgas televizijos projekte, išvydusi reklamą apie atranką susigundžiau sudalyvauti. Kėdainiai man visuomet patiko. Labai gražus ir tvarkingas miestas, išsiskiria Lietuvoje ledų , agurkų šventėmis, unikaliu senamiesčiu. Taip pat man Giulija ir Monika pasirodė rimtos ir kompetentingos dainininkės, tai manau ir lėmė kodėl pasirinkau Kėdainius.

Ar pritapai prie Kėdainių choro ? Esi vienintelė iš kito rajono ar yra ir daugiau tokių narių?

– Aš vienintelė chore esu ne iš Kėdainių, bet gal ir keista kažkam gali atrodyti, bet jaučiuosi ten lig būtų mano antras gimtasis miestas. Labai šaunus kolektyvas, labai vieningas ir galiu drąsiai teigti profesionalus. Man labai patinka, kad ten susirinkę žmonės daug ir atsakingai dirba, kad tinkamai atstovautų savo miestą. Iš pradžių labai bijojau pasisakyti choro nariams ,kad esu ne vietinė, tačiau teko per choro „cementovkę“. Buvau nustebusi, kad visi taip puikiai mane priėmė ir labai daug gražių žodžių pasakė apie JONAVĄ.

Ką Kėdainių krašto žmonės kalba apie mūsų miestą?

– Iš choristų gal tik keli žmonės nebuvę Jonavoje organizuojamose Joninėse. Visi gyrė mūsų miesto žmones, jų mokėjimą linksmintis. Vieno choristo tėtis gieda laidotuvėse ir dažnai jam tenka apsilankyti Jonavoje, tai jis tiek gražių dalykų pripasakojo apie mūsų žmonių vidinį grožį, kad net nustebau pati klausydama. Man pasirodė, kad Jonavos žmonės patys nežino kokie jie šaunūs.

Ko tikiesi iš šio projekto?

– Tikiuosi įgauti patirties , susipažinti su naujais žmonėmis, linksmai praleisti laiką. Labai norėčiau , kad Kėdainių choras papultų į laidos finalą. Choristai atiduoda visą savo širdį, laiką, o aš asmeniškai kiekvieną dieną važinėdama į repeticijas ir savo pinigus. Tačiau viską spręs žiūrovai. Labai tikiuosi, kad Jonavos žmonės palaikys ir balsuos už mūsų kaimynus KĖDAINIUS. Tarpusavyje juokaujam, kad aš esu Jonavos ambasadorė Kėdainių chore, o gal būt kitais metais ir Jonava turės pakvietimą dalyvauti chorų karuose.

Dėkojame už trumpą Jūsų interviu ir linkime sėkmės.

Jonaviečiai, palaikykime MŪSŲ miesto atstovę CHORŲ KARUOSE. Kiekvieną sekmadienį 19.30 per TV3

VAGYSTĖ

2012-02-20 apie 13 val. 30 min. į Jonavos r. Bukonių sen. Pasraučių km. gyventojos V.K., gim. 1930 m., atėjo trys romų tautybės moterys ir siūlė pirkti drabužius. Joms išėjus pasigedo kitame kambaryje rankinėje buvusių 700 Lt.

Įvykį tiria Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK.

„AKIM“ – penas ne tik akims

Vasario mėnesio pradžioje mokyklos biblioteką pasiekė 11 kultūros leidinių, kurių nemokamą prenumeratą gavome dalyvaudami Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomame ES struktūrinių fondų remiamame projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“ („AKIM“).

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos kartu su partneriais įgyvendinamas projektas suteikė galimybę skaityti solidžius kultūros leidinius „Kultūros barai“, „Naujasis Židinys“, „Metai“, „Knygų aidai“, „Krantai“, „Dailė“, „Literatūra ir menas“,„ Fotografija“, „Muzikos barai“, „Kelionė su Bernardinai.lt“, „Tautodailės metraštis“.

Džiaugiamės, kad mūsų mokiniai ir mokytojai galės sekti Lietuvos ir pasaulio kultūrinio gyvenimo naujienas, susipažinti su tradicinėmis ir šiuolaikinėmis meno vertybėmis, įvairiais požiūriais į dvasinio gyvenimo problemas.

Bibliotekininkė Edita Gerulaitienė
Žeimių pagrindinė mokykla

Dvi šautinės žaizdos ir prisipažinimas

Vasario 18 dieną, šeštadienio naktį, į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių iš Prezidento gatvės, esančios Jonavoje, pristatyti du jonaviečiai su šautinėmis žaizdomis.

Nukentėj trisdešimt dviejų metų A.V. su šautine žaizda pilvo srityje ir trisdešimtmetis A.J., su šautine žaizda kairėje kojoje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Netikėtai istorija pasisuko jau pirmadienį, kuomet į Jonavos rajono policijos komisariatą atvykęs dvidešimt dviejų metų D.Š. pasakojo dalyvavęs konflikte su abiem nukentėjusiais.

Jaunuolis apklaustas ir sulaikytas dviems paroms.

Policija prašo asmenis turinčius vertingos informacijos apie minėtą įvykį pranešti Jonavos rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai Neringai Kačegavičienei, tel. 8 349 72992, 317 kab., Klaipėdos 4, Jonava, arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Jonavos senjorai atšventė Vasario 16-ąją

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Jonavos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) lankytojai gausiai susirinko į Suaugusiųjų šveitimo centrą, kur vyksta užsiėmimai, šios iškilios datos pažymėti.

Nuskambėjus Lietuvos himnui, apie Vasario 16-osios istorinę reikšmę kalbėjo TAU vadovė Marija Kokštienė, tarpukario Prezidento Antano Smetonos mintis apie šią datą priminė Suaugusiųjų švietimo centro direktorius Vytas Vaicekauskas, visus pasveikino rajono Savivaldybės vicemeras Vytautas Venckūnas.

Pačių jėgomis parengtą koncertą vedė šio universiteto lankytoja ir moterų vokalinio ansamblio vadovė Danutė Kasparavičienė.

Ji parinko prasmingų žodžių apie Lietuvą, Laisvę, Nepriklausomybę ir kitas kiekvienam tautiečiui brangias sąvokas.

Moterų ansamblis atliko liaudies ir autorines dainas „Lakštingalėle“, „Lietuvai“, „Prašymas“. O „Žemėj Lietuvos“ ir „Kur bėga Šešupė“ kartu traukė visa salė.

Nuotaiką dar pagyvino Antano Kirvelevičiaus vadovaujama Suaugusiųjų švietimo centro kaimo kapela „Lankesa“. Nuo jos dainų ir muzikos senjorams net kojos kilojosi. Visų nuotaika buvo pakili – daugelis pasijautė sudalyvavę tikroje lietuviškoje šventėje.

Vera SEMIONOVA

Page 6 of 15« First...45678...Last »