Airija ir Lietuva: artimi tolimi kraštai

Rugsėjo pabaigoje Mayo apskrities mero Maiklo Burkes kvietimu rajono Savivaldybės šešių žmonių delegacija, vadovaujama mero Bronislovo Liutkaus, lankėsi Airijoje. Šioje valstybėje vyko Airijos lietuvių bendruomenės šventė, skirta lietuvių lakūno Felikso Vaitkaus Skrydžio per Atlantą 78-mečiui. Į tris dienas trukusį renginį buvo pakviesti ir mūsų rajono Vietos veiklos grupės atstovai, su jų vadovu Raimundu Volbergu priešakyje.

Airiai – neskubanti tauta

Šio Airijos regiono grupė Jonavoje lankėsi Joninių šventės metu. Kaip teigė Mayo apskrities Tarybos nariai, tokio renginio jiems dar niekada nebuvo tekę matyti – tai buvę nuostabu. Todėl jie pareiškė norą į Jonavoje organizuojamą analogų neturintį renginį atvykti ir kitais metais
Šią vasarą su Mayo apskrities Tarybos nariais buvo aptarti tolesnio bendradarbiavimo būdai. Vienas jų – partnerystės sutarties pasirašymas. Tačiau, kaip paaiškėjo vizito metu, airiai neskuba savęs susaistyti raštiškais įsipareigojimais, tad ketinimų protokolą nuspręsta pasirašyti tada, kai jų atstovai atvyks į Lietuvą.
Anot mero B.Liutkaus, tokia Mayo apskrities vadovo pozicija nesuprantama. Nors Jonavos Savivaldybė buvo nusiuntusi protokolo pavyzdį, kad galėtų įrašyti jiems priimtinus punktus ar pataisyti, bet šie teigė, kad dar turėsią pagalvoti ir skubėti nėra kur.
Tokia airių pažiūra paliko kiek slogų įspūdį. Tačiau bendradarbiavimo sutarties pasirašymo datos nukėlimas rodo tolimos valstybės atstovų norą dar kartą atvykti į Jonavą ir čia patvirtinti abipusius ryšius.

Meras keičiasi kasmet

Delegaciją sutikęs ir visur ją lydėjęs Mayo apskrities administracijos darbuotojas Nilas Šeridan papasakojo apie Tarybos darbą Mayo apskrityje. Regiono valdžia įsikūrusi Kaslabare, turinčiame per vienuolika tūkstančių gyventojų. Jos sudėtyje – 31 politikas, daugumą sudaro dvi dešiniajai pakraipai priklausančios partijos, yra nepriklausomų Tarybos narių.
Pasak N.Šeridan, posėdžių metu svarstomą klausimą pristato ne administracijos darbuotojai, specialistai, kurių čia yra apie 1200, bet Tarybos nariai. Rinkimai į Tarybą vyksta kas penkeri metai. Tačiau meras rocijos būdu keičiamas kasmet. Anot palydovo, juo gali tapti politikas iš valdančiosios daugumos. “Per visą laikotarpį merės pareigas tik vieną kartą ėjo moteris”, – nusijuokė N.Šeridan. Šių metų vasarą į Jonavą atvykusiai delegacijai vadovavo Džonas Cribblin, o lietuvius sutiko ir priėmė jau kitas – M.Burke. Tokia dažna merų kaita mus, lietuvius, nustebino. Vykdomasis direktorius, pas mus – administracijos direktorius, negali būti politikas. Jis skiriamas septyneriems metams.
Apskrityje gyvena apie 120 tūkstančių žmonių. Trys pagrindiniai miestai turi atskiras administracines struktūras, kurias būtų galima palyginti su mūsų seniūnijomis. Nors jose dirba tarybos, tačiau yra visiškai pavaldžios Mayo apskrities valdžiai.

Tarybos ypatumai

tarybos salėje yra įrengta elektroninė sistema, bet politikai balsuoja pakeldami ranką, o ne nuspausdami mygtukus. labai nedaug vietų skiriama visuomenės atstovams. N.Šeridan teigimu, posėdžius gali stebėti suinteresuoti asmenys, tačiau jiems neleidžiama pasisakyti.
Posėdžiai kviečiami vieną kartą per mėnesį. kartais jie užtrunka po 4-5 valandas, o kitąsyk pakanka ir valandos – tai priklauso nuo svarstomų klausimų gausos ir svarbos. kaip ir pas mus, taip ir Mayo apskrityje, rugpjūčio mėnesį tarybos nariai atostogauja – posėdžio nebūna.
tarybos nariai yra dirbantys asmenys, nemažą jų dalį sudaro verslininkai. Šiuo metu Mayo apskričiai vadovaujantis M.Burke yra Ballinrobe miesto verslininkas. Kiti politikai turi savo ūkius, nemažai užsiima avininkystės verslu.

Ruloniniai presai atkeliauja į Lietuvą

Lietuvių delegacija apsilankė didžiulėje žemės ūkio technikos gamykloje, kurioje įrengti televizoriai, demonstruojantys, kaip veikia gaminama technika. daugiausia produkcijos – žolės suktuvų į rulonus – eksportuojama į Korėją, Zelandiją. Pasak direktoriaus Padraic McHale, reikia suplanuoti veiklos pagrindą, skaičiuoti ir žinoti, kaip “daryti” pinigus. Ruloniniai presai atkeliauja ir į Lietuvą – juos perka bendrovė “Agronaja”, įsikūrusi Tauragės rajone. Direktorius mano, kad plečiant ryšius su Jonavos rajonu, bus galima bendradarbiauti ir prekybos srityje.
Vienas ruloninis presas kainuoja apie 60 tūkst. eurų, tačiau galima jų įsigyti ir už 10-15 tūkst. eurų.
Įmonėje dirba per 250 darbininkų. Mums pavyko pasikalbėti su čia triūsiančiu 24-erių metų lietuviu Jurijumi iš Vilniaus. Vaikinas pasakojo, kad Airijoje gyvena ir jo tėvai, ir mergina. “Mums čia sekasi neblogai. Per savaitę uždirbu 500 eurų. Turime laisvadienių, visko pakanka”, – skė vilnietis.

Avininkystės šalis

Airijoje labai išvystyta gyvulininkystė. Laukuose ganosi avių, karvių bandos. Nemažai veršienos eksploatuojam į Italiją, būtent ši valstybė yra vertinama už gerą partnerystę. Avių vilną airiai veža į Angliją, bet ji yra labai atpigusi. “Lygindami kainas, vyravusias prieš kokį dešimtmetį, matome, kad jos sumažėjo tris kartus”, – sakė vienas verslininkas.
Aviena – populiariausias airių maistas. Anot jų, mėsa yra aukštos kokybės, nes šie kanopiniai maitinasi žole net ir šaltuoju žiemos sezonu. Vienas kilogramas avienos kainuoja 5 eurus. Skaičiuojant, kad avis sveria apie 21 kilogramą, už ją galima gauti per 100 eurų. per savaitę Mayo apskrityje paskerdžiama maždaug 1000 avių. Jų produkcija aprūpinami stambiausi supermarketai, yra specializuotos parduotuvės.
Įdomu tai, kad laukuose aptvarai sukrauti iš akmenų. Kaip teigė N.Šeridan, rieduliai yra labai pigūs, todėl jais ir naudojasi Airijos verslininkai.