Bronislovas Lubys išliks Lietuvos istorijoje kaip PAŽANGOS PUOSELĖJIMO PAVYZDYS

Nemaloni žinia atskriejo iš Druskininkų kurorto, kuriame besivažinėdamas dviračiu, iš šio pasaulio išėjo Nepriklausomybės signataras, buvęs Premjeras Bronislovas Lubys.

Pažinojau jį nuo 1968 m., kai jis Jonavos Ązotinių trąšų gamykloje dirbo Techninio skyriaus viršininko pavaduotoju. Tada jis pasižymėjo kaip labai energingas ir labai mąstantis inžinierius. Jį tada pamėgo jaunieji specialistai, kuris tapo šios organizacijos globėju, užtarėju. Apie 70-tų metų vidurį B.Lubys pakeitė žymųjį prieškario inžinierių … Rotomskį ir tapo įmonės vyriausiuoju inžinieriumi. Tada įmonė pradėjo labai plėstis ir tapo viena stambiausia Sovietų Sąjungos chemijos pramonės įmone, kuri persivadino į gamybinis susivienijimas „Ązotas“. Taigi Bronislovas tapo vienas jauniausių tokias aukštas pareigas užimančiu vyriausiu specialistu. Apie šį laikotarpį galite pažiūrėti žymaus kino operatoriaus a.a. Zacharijaus Putilovo dokumentinį filmą „Kitų namų šiluma“, kuris tapo pramoninės kino dokumentalistikos šedevru:

Šiame filme pamatysite vieną iš gamybinių pasitarimų, kuriame būdavo sprendžiami pramonės valdymo kasdienybės. Nors pagrindinį filmo herojų matote ekrane tik su cigarete, bet tai buvo tuo metu kino dokumentalistikos socialistinio realizmo stilius, pabrėžti mąstantį žmogų jei ne su rašikliu, tai, bent su rūkstančia cigarete. Dūmai tada būdavo kaip portreto pagražinimo detalė, dėl kurios teko man ginčytis su žymiuoju operatoriumi, kai jis teikė šio filmo premjerą. Filme nepavaizduoti kasdieniniai pasitarimai vadinami SELEKTORIUMI, kai Bronislovas Lubys per radijo ryšį pasitarimus vesdavo su visais cechų ir tarnybų viršininkais esančiais darbo vietoje. Jo despotiškas tonas reikalavo daug išlieti psichinės energijos, nes kitomis sąlygomis tada, komunizmo šturmavimo sąlygomis kitaip vadovauti ir nebuvo įmanoma. Toks šturmas, matyt, galėjo palikti sveikatoje pėdsakų.

O apie velionį Bronislovą galiu pasakyti, kad jis nuo ankstyvos jaunystės visą savę atidavęs įtemptam pramonės valdymui, buvo ir didelis sveikatos stiprinimo puoselėtojas, didelis sporto mėgėjas. Pamenu, kai 1970 m. atvykau iš sportinio turistinio žygio baidarėmis Kolos pusiasalyje maršrutu „Caga-Pana-Varzuga“, tai tuojau pat į tą patį maršrutą išlydėjau įmonės vyriausių specialistų grupę, kurioje buvo ir Bronislovas Lubys. Jie tada savo žygį išstatė į visasąjunginių III-ios kategorijos žygių čempionatą ir jie su tuo žygiu tapo Sovietų Sąjungos čempionais. Taip Bronislovas pamėgo vandens Turizmo sportą. Kitų metų jau IV-os sudėtingumo kategorijos žygyje Karelijos upėmis Čirka Kem-Kem, Lietuvos turizmo čempionate iškovojo sidabro medalius. Plaukė baidarėmis Bronislovas Lubys ir sudėtingiausiu V-os sudėtingumo kategorijos maršrutu Archangelsko srityje. Kad pasirengti į labai sraunias upes, Bronislovas Lubys treniruodavosi pavasario polaidžio metu srauniausioje Lietuvos atkarpoje Vokės upėje ties Grigiškėmis žemiau autostrados. Ta vieta, tai puikiausia vandenininkų laboratorija pasirengimui sudėtingiems žygiams. Toje atkarpoje, kad gauti teisę keliauti srauniomis upėmis, reikdavo išlaikyti didžiulėje ssrovėje baidarės valdymo meistriškumo egzaminą. Todėl, man, kaip užsiiminėjusiu baidarių slalomu, dalyvavusi vandens turizmo technikos čempionatuose, teko instruktuoti ir mokyti baidarės valdymo ir irklo laikymo rankose paslapčių. Buvo malonu, kad vyriausių įmonės specialistų kompanija nebuvo arogantiški, labai mielai bendraudavo su „Azotas“ sporto kolektyvo nariais.

Ypatingai daug teko bendrauti su Bronislovu Lubiu, kai jis tapo šio gamybinio susivienijimo generaliniu direktoriumi, o aš pradėjau dirbti šios įmonės profsąjungos komiteto treneriu-dėstytoju, buriuotojai tapo pirmaisiais Lietuvoje buriuotojais pradėjusiais plaukioti su jurinėmis jachtomis. Tuo metu Generalinis … susidomėjo buriavimu, sporto klubo „Azotas“ įsikūrė lenktyninių automobilių sekcija. Man, kaip treneriui tekdavo darbuotojus organizuoti plaukimo treniruotėms mums giminingoje Kauno „Pluoštas“ gamyklos baseine. Su mumis gana dažnai plaukiodavo ir Bronislovas Lubys. Turiu pasakyti, kad jis puikiai mokėjo plaukti, plaukė nuostabiu ir nelengvai išmokstamu greičiausiu plaukimo būdu; kraulio stiliumi – plaukiodavo labai ilgai. Vėlionys, kaip pramonininkas, labai daug kreipė dėmesio į savo darbuotojų sveikatą. Jis labai stebėdavo tarpcehinę spartakiadą, kuri vykdavo iš keliolikos sporto šakų. Tai buvo nuostabiausia chemijos pramonės darbuotojų sveikatos stiprinimo priemonė, kurioje ištisus metus 2-4 kartus per savaitę vykdavo įvairiausios varžybos – tiesiogine prasme, maratoniniai, turnyrai visokiausių sporto šakų (ne tik visų sportinių žaidimų, bet ir lengvosios atletikos, plaukimo trumpiems nuotoliams ir ilgam apie 1 km distancijai, turizmo technikos, orientavimosi sporto vasaros ir žiemos, slidinėjimo lenktynės, pavasario ir rudens bėgimo krosai, turistiniai sąskrydžiai su vandens turizmo technikos elementais. Jo vadovaujamame gamybiniame susivienijime įsikūrė garsus profilaktoriumas, vėliau pasivadinęs „Atgaiva“, kuriame darbuotojų reabilitacijai įsikūrė žymus sporto centras su visa didžiausia sportine baze bei baseinu, sauna, reabilitacijos šiuolaikiniais fizioterapijos kompleksais dar sovietmetyje. Šio komplekso viršininku tapo Jonavos rajono sporto komiteto pirmininku dirbęs Algis Kšivickas.

Gamybinis susivienijimas „Azotas“, vadovaujant Bronislovui Lubiui, tapo tikra užuovėja inteligentų sambūriams, pažangiausių minčių lopšiu. Pamenu, jaunam darbininkui-tekintojui Vygintui Jukneliui vadovaujant, mes, jauni įmonės kultūros puoselėtojai įsteigėme Kultūros rėmimo fondo klubą, kurį globojo šviesios atminties profesorius, vėliau tapęs Nepriklausomybės signataru Česlovas Kudaba. Šis klubas pasivadino priešais Jonavą įtekančio upelio Taurosta vardu. Prasidėjo piliakalnių tvarkymo talkos, 1861 m. sukilėlio Adomo Mackevičiaus minėjimas, kurį pravedė Tėvas Stanislovas, vėliau Dariaus ir Girėno skrydžio minėjimas, kuris suglumino vietos komunistų valdžią. Taip šis klubas aktyviai organizavo ekologinį keturių dienų žygį Neries upe. Pamenu, Generalinis direktorius neprieštaravo ekologinei stovyklai šalia įmonės. Tada Jonava pirmą kartą išvydo tautines vėliavas, kurios buvo griežčiausiai draudžiamos. Šis žygis pasibaigė keliasdešimt tūkstantiniu mitingu Neries ir Nemuno santakoje, kur ugningą kalbą pasakė jaunas inžinierius a.a. Saulius Gricius, kurį gerai pažinojau nuo Šventosios ir Neries santakos krašto kraštotyrinės ekspedicijos laikų. Šis Lietuvos Žaliųjų judėjimo steigėjas organizavo ekologinį mitingą ir prie Azoto giganto, kuriame su mitinguotojais labai maloniai diskutavo tos įmonės direktorius. Tai buvo neregėtas precendentas Sovietų Sąjungoje, kai įmonės vadovas surado bendrą kalbą su mitinguotojais. Gorbačiovinės „Perestroikos“ ir tautinio Atgimimo laikotarpyje Bronislovas Lubys pasižymėjo kaip teigiamų permainų vadovas, nepritariantis reakcingiems komunistpalaikiams. Todėl pažangių minčių gen.direktoriui neprieštaraujant, g/s „Azotas“ administracijos salėje įvyko keliašimtinė Jonavos rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigiamoji konferencija. Joje pirmą kartą Jonavoje buvo viešai sugiedota tautinė giesmė. Mat mums, sąjūdininkams kilo mintis tą konferenciją rengti gamybiniame susivienijime „Azotas“, todėl, kad vadovaujant pažangių minčių žemaičiui, radome užuovėją nuo tuo metu reakcingai nusiteikusio rajkomo, kuris, vadovaujamas reakcingiems pirmajam ir trečiajam partijos sekretoriui nepritarė Sąjūdžio idėjoms. Todėl g/s „Azotas“ pažangių komunistų dėka per rajono partine konferenciją įvyko neregėta „revoliucija“ – pirmasis ir trečiasis sekretoriai „krito“ (nebuvo perrinkti), nors juos turėjo atlaikyti gretimai stovėjusio Rukloje karinės divizijos karininkų – komunistų partijos ešelonas. Deja, besirenkantys į tą istorinę rajono komunistų ataskaitinę konferenciją karininkai buvo priblokšti piketu, kurį aš vienas padariau, prie įėjimo atsistojęs su transparantu, prašant pirmąjį sekretorių atiduoti į šeimą. Patriotiškai ir labai diplomatiškai pagal Bronislovo Lubio metodą nusiteikę įmonės pažangūs komunistai iš kart konferencijoje užmezgė draugiškus pokalbius su karininkais, juos sujaudinę, kad jie turi ir savo Tėvynę Rusiją. Tai buvo vienas iš precendentų Lietuvoje verčiant seno mąstymo komunizmo vadovus. Akibrokštas buvo, kad jiems išsilaikyti nepadėjo net okupacinės kariuomenės komunistinė struktūra. Šis įvykis Jonavoje sukretė net Maskvos Kremlių. Tai buvo signalas visai Sovietų Sąjungai apie komunistinės ideologijos griūtį, kurios išlaikymui komunistų partijoje nepadeda net komandinė karinės struktūros organizacija.

Kai vyko Sąjūdžio suvažiavimas Vilniuje, jo palaikymui teko man prie velionio vadovaujamos įmonės organizuoti mitingą to suvažiavimo palaikymui. Būtent, šioje chemijos pramonės įmonėje didžiausias specialistų potencialas buvo labiausiai nusiteikęs pažangioms permainoms mūsų šalyje. Tada paskelbtos „glastnost“ (viešumo) neregėtai epochai labai pradėjome diskutuoti apie svarbiausias ekonomines, ekologines ir kultūrines bei sveikatingumo problemas. Į šiuos disputus, pamenu, labai įsijungė šviesiosios atminties Bronislovas Lubys, kuris viešai pradėjo aiškinti numatomų reorganizacijų svarbą, negailėdamas kritikos supuvusiai „brandaus socializmo“ sistemai. Ne mažai teko viešai diskutuoti ir man su juo per jo susitikimus su visuomene apie darbuotojų sveikatos ir jos stiprinimo problemas, nes kaip tik man teko ruošti naujausios krypties tautinio atgimimo diplominį darbą, kritikuojant socialistinių lenktyniavimų prirašymų melą, Kremliaus apgaudinėjimą su prirašymais, nes prieš visą` pasaulį Junesko susidomėjo, kad pas mus sportuojančiųjų žymiai daugiau, nei sveikų žmonių. Todėl, būtent, mano tiesioginis vadovas – įmonės a.a. jaunas profsąjungos pirmininkas A.Pupinis – generalinio direktoriaus B.Lubio bendramintis leido man nerodyti tradicinių net iki keliasdešimt kartų didesnių prirašymų, skirtų raudonų vėliavų iškovojimams. Aišku, tai sukėlė didelę sumaištį komunistinėje nomenklatūroje ir jai daug kas pasidavė, nes tai buvo dar tik gorbačiovinės „perestroikos“ pradžia, ne kiekvienas drįso rizikuoti, ne kiekvienas bandė įžvelgti globalius erozinius reiškinius, kurie buvo matomi inžineriškai mąstantiems specialistams – chemikams, kurie cheminėse reakcijose įžvelgė ir visuomeninių reiškinių tapatumą. Todėl su didžia pagarba reik prisiminti vėlionio Bronislovo Lubio įžvalgumą ir drąsą permainoms. Vėliau Bronislovas Lubys nuo Jonavos rajono kartu su rajono Sąjūdžio kandidatu ir jo pirmininku a.a. Gediminu Ilgūnu laimėjo rinkimus į Lietuvos Aukščiausios tarybą tapdami deputatais ir iš kart Nepriklausomybės signatarais nuo Jonavos.

Apie vėlesnį laikotarpį – Premjeru tapimą prisimintinas man su juo mano paskutinis susitikimas, kai jis pakylėtas pranešė, kad prieš tampant premjeru, reik būtinai kuo skubiausiai vesti. Todėl iš Seimo trumpam poilsiui ir vestuvių formalumui atvykęs į Jonavą Tai būtina buvo prie valstybės vadovo protokolo. Džiugu buvo tai girdėti, jog jo žmona tapo mūsų chemijos pramonės specialistė, dirbusi gamybinio susivienijimo vyriausia dispečere ir „Azotas“ sporto kolektyvo narė. Tolimesnis jo vadovavimas ACHEMOS grupei įsimintinos visos solidžios rėmimo programos. Viena iš brangiausių programų galiu pažymėti dvirečių taką Jonavos miesto žaliaisiais plotais, kurio inicijatoriumi buvo mano jaunystės sporto draugas, buvęs moderniškiausio trčiojo amoniako cecho įkūrėjas ir ilgametis jo viršininkas, dabartinis UAB „Achema“ profsąjungos pirmininkas Algimantas Gaižauskas. Būtent, pramoninko Bronislovo Lubio tolerancija profsąjunginėms struktūroms ir profsąjungų rūpestis darbuotojų sveikata, kaip svarbiausiu ekonominiu darbo našumo svarba buvo labai suprastas pagrindinio humaniškumo veiksnys. Būtent, ši chemikų profsąjunga daugiausiai rūpinosi darbuotojų sveikata, nes naujomis šiuolaikiškiausiomis techninėmis priemonėmis ir naujuoju požiūriu į ekonomiką, neregėtai pagerinus chemijos pramonės ekologinę būseną, viena iš sudėtingiausių chemikų profesija yra labai atsakinga sudėtingo gamybinio proceso valdyme. Todėl moderniška profsąjunginė veikla nukreipta darbuotojo lavinimui davė abipusę naudą. Profsąjungos pirmininkas savo asmeniniu pavyzdžiu tapo vienas iš didžiausiu remėju, organizuojant bėgimo klubą „Maratonas“, kuris buvo remiamas išvykomis į įvairiausius ir pačius stmbiausius pasaulyje maratono bėgimus. Maratonininkai iš Jonavos ne kartą yra bėgę ir Kazlų Rūdoje – buvę profesijos kolegos su šviesiosios atminties Lietuvos stambiosios pramonės kūrėju bei puoselėtoju.

Vytenis Aleksandraitis