Eksperimentas. Ar galima išgyventi už minimalią algą

Štai ir prabėgo pirmasis eksperimento mėnuo. „Beveik“ įtilpta į planuotą sumą. Po daugiau nei trijų savaičių mūsų išlaidos siekė 665 litus. Pasiryžome kaip nors įtilpti bent į 800 litų sumą.

Paskutinę savaitę spaudėmės kaip galėjome. Tačiau nusprendėm, kad jau laikas būtų užmauti žiemines padangas automobiliui, geriau šį mėnesį nei kitą mėnesį, kai reiks dar mokėti už šildymą. Tai kainavo 60 Lt. Prieš pat kelionę artimųjų kapų aplankyti užsipylėm benzino (70 Lt), o maistui per savaitę teišleidom 25 Lt. Gaila, bet mūsų mėnesio išlaidos vis tiek viršijo užsibrėžtą tikslą (viso 820 Lt). Tiesa, gavom ir šiokių tokių įplaukų – pardavę 2 perskaitytas knygas iš savo bibliotekos gavome 30 Lt. Tai vis šiokia tokia paguoda, kad bendrai išlaidų ir pajamų iš šalies balansas buvo arti užsibrėžto tikslo.

Daugiausia išlaidų šį mėnesį beveik lygiomis dalimis pareikalavo būsto ir komunikacinės išlaidos; benzinas (auto) ir maistas. Tiesa, kaip minėjau, maisto išlaidos gal būtų ir didesnės nei dabar, bet pagelbėjo daržovės ir vaisiai, kuriuos atsivežėme iš artimųjų (beje, patys esame prisidėję prie auginimo).

Tačiau nepirkome nė vieno rūbo ar vaisto, jokių batų, nelankėme koncertų bei teatrų, nebuvome net kirpykloje. Bendravimas daugiausiai apsiribojo su artimaisiais, jokių baliukų ar apsilankymų mūsų namuose.

Pasibaigus vienam mėnesiui, galiu padaryti kelias išvadas (ką jau turbūt apie pusė Lietuvos gyventojų kas mėnesį išgyvena) – pragyventi už minimalią algą būtų galima, jei išlaidos apsiribotų tik maistu ir būstu. Tačiau bet kokios papildomos išlaidos (automobiliui remontuoti, sveikatai pataisyti, drabužiams ar avalynei, ir kt.) verčia ieškoti būdų kaip sutaupyti (daugiausiai maisto sąskaita) ar bandyti prisidurti kažkiek iš šalies.

Kitą mėnesį bus sunkiau – prasidėjęs šildymo sezonas atims savo dalį. Be to, kitą mėnesį baigiasi automobilio draudimas, tad teks prasitęsti (gal trumpesniam laikui?).

Mano pažįstamas, gyvenantis arčiau Lenkijos sienos, praėjusį savaitgalį gyrėsi pabuvojęs šioje lietuvių pirkėjų pamėgtoje šalyje. Patikino, kad nukritus zlotui bent trečdaliu, visos prekės pigesnės. Nors dievagojosi, kad širdį skauda palikti pinigus Lenkijoje, o ne Lietuvoje. Bet kai skrandis urzgia, „pirk prekę lietuvišką“, bet dvigubai brangiau, tampa absurdu.