Karčius buhalterinės pažangos vaisius ragauja ir įstaigos, ir pati Savivaldybė

Vis dar nesibaigia „epopėja“ su daugiau nei prieš metus įkurto Savivaldybės Centralizuotos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus darbu.

Diegiamos ir koreguojamos programos, priimami nauji darbuotojai, įstaigų vadovai skundžiasi padidėjusiu popierizmu, nors tiekėjai tikina, kad esame progresyviausia Savivaldybė Lietuvoje ir turėtumėme tuo didžiuotis.

Direktoriai taiso buhalterių klaidas

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytautas Žebrauskas, šias pareigas einantis penkis mėnesius, jau turi savo tvirtą nuomonę apie „reformatorišką“ švietimo įstaigų buhalterių etatų panaikinimą bei naujo Centralizuotos biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos darbą .

„Apie šią pertvarką išgirdau jau per pačius pirmus savo susitikimus su švietimo įstaigų vadovais. Tik pradėjęs dirbti, apvažiavau visas bendrojo lavinimo mokyklas, norėjau susipažinti su darbo bazėmis, vadovais, išgirsti problemas“, – sako V.Žebrauskas.

Pasak jo, beveik visų bendrojo lavinimo mokyklų vadovai pareiškė, kad įvykdyta didžiausia klaida – buhalterinėje apskaitoje žengtas žingsnis atgal, ir tai tik sukelia aibę problemų.

„Blogiausia, kad iki šiol neįdiegtos programos. Kita vertus, bet kokios įstaigos buhalteris yra vadovo dešinioji ranka, kuri visada šalia, o dabar jų neturi “, – teigė V.Žebrauskas.

Jo nuomone, šiame naujame skyriuje didžiulė darbuotojų kaita, nes krūviai labai dideli, nesuspėjama visko atlikti. Be to, nauji žmonės ateina dirbti, bet nebūna susipažinę su biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymu, tad direktoriams tenka taisyti specialisčių, buhalterių klaidas.

Neskriaustų Savivaldybės

Anot V.Žebrausko, jam pačiam teko įsitikinti, jog po reformos kartais neteisingai apskaičiuojamas pedagogų atlyginimas.

„Aišku, kas nedirba – tas neklysta, vis dėlto nepatogumai – milžiniški. Mokslo įstaigų nuomonė vieninga – buhalteris turi dirbti šalia. Buvo galima ieškoti kitų išeičių, sakykim, buhalteris pusę etato dirbtų mokykloje ar aptarnautų dvi gretimas mokyklas – ir tai išspręstų visas problemas“, – sako V.Žebrauskas.

Pasak vedėjo, mokyklų vadovai net buvo sutarę, kaip buhalteriams kompensuoti padidėjusius krūvius iš savo resursų, neskriaudžiant Savivaldybės, tai yra neprašant papildomo finansavimo, kad tik jie dirbtų pačiose įstaigose.

Darbymečio metu įstaigų vadovai, bent du kartus savaitėje turi apsilankyti skyriuje. Mieste dirbantiems tai nėra sudėtinga, tačiau kaime kitaip – direktoriai, neturėdami tarnybinio transporto, vyksta savu, o už tai jiems nėra kompensuojama.

„Gal įstaigų vadovai laiku nepasipriešino naujai sistemai todėl , kad manė, jog bus pažangiau , o gal paprasčiausiai – pabijojo“, – svarstė V.Žebrauskas.

Kažkas tvarko dokumentus?

Jonavos rajono savivaldybės tarnautojai vienas kitam perpasakoja anekdotinio lygio atsitikimą.

Vis dar naują įrangą diegiantys programuotojai ir konsultantai kaip pavyzdį pateikia Druskininkus. Atseit, ten jau viskas gerai – programos puikiai veikia, o kodėl stringa Jonavoje – neaišku. Mūsų valdininkai nepatingėjo ir paskambino į Druskininkus savo kolegoms. Ir nepatikėsite, sanatoriniame mieste tie patys konsultantai tą patį kartoja – neaišku kodėl stringa pas jus, štai Jonavoje jau viskas sklandžiai sustyguota.

Pasak vieno didelę finansininko patirtį turinčio Savivaldybės darbuotojo, nenorėjusio skelbti savo pavardės, ne kartą buvusiam rajono merui net per oficialius gamybinius posėdžius buvo primenama, kad iš šios vadinamosios „decentralizacijos‘ nieko gero neišeis – nebus sutaupyta.

„Jeigu viską sudėsim – kiek išmokėta išeitinių, kokia dabar darbuotojų kaita, manau, gausim neigiamą rezultatą, – teigė Savivaldybės darbuotojas. – Pašnekėkit su švietimo darbuotojais, pamatysit – nėra nei vieno patenkinto. Vis tiek kiekvienoje įstaigoje kažkas tvarko finansinius dokumentus, nors ir nėra oficialaus buhalterio etato. Buhalteris yra specialistas, dešinioji direktoriaus ranka – jis galėjo įstaigos vadovui patarti tiek juridiniais Darbo kodekso, tiek finansiniais klausimais. Į naująjį skyrių atėjo jaunos merginos, niekur anksčiau nedirbusios, ką jos gali patarti, pačios nežinodamos, kur pateko“, – situaciją švietimo srityje „nupiešė‘ specialistas.

Kasa su kastuvu

Prieš metus vos pusantros savaitės naujame skyriuje „iškentęs‘ darbuotojas dar vienas darbuotojas (redakcijai pavardė žinoma) teigė, kad kai programos neįdiegtos, tenka dirbti „kaip su tušinuku“.

„Ten moterys pluša be poilsio dienų, viršvalandžius ir dar nešasi darbo į namus. Visame pasaulyje iš pradžių pagal poreikius įsigyjamos programos, o tada tvarkoma buhalterija, o ne atvirkščiai. Už mažesnį atlygį kiekvienam darbuotojui tenka didesnė darbo apimtis. Palyginkime: kaip geriau kasti duobę – ekskavatoriumi ar kastuvu? Gal geriau reikėjo iš pradžių įsigyti ekskavatorių? Dabar su kastuvu reikia aptarnauti tris objektus, kur anksčiau dirbo po vieną žmogų“, – vaizdžiai kalbėjo daug metų šioje srityje išdirbęs specialistas.

Anot jo, todėl žmonės ir bėga iš šio skyriaus.

Vedėja nesiskundžia

Naujojo skyriaus vadovė Goda Urbonienė nebuvo linkusi ypač skųstis.

Anot jos, darbo krūvis išties yra didelis, todėl dabar vietoje skyriaus įkūrimo išvakarėse planuotų 12 ar net 17 darbuotojų, be vedėjos, dirba 22 žmonės.

„Sunkiai sekasi, nors programų diegėjai mus aplanko tris kartus per savaitę. Matyt, buvo nustatytas labai optimistinis terminas, per kurį visos programos pradėtų veikti ir mes galėtumėme be įtampos dirbti“, – kalbėjo G.Urbonienė.

Dirba su patikimais parneriais

UAB „CID Baltic“, Jonavoje laimėjusios centralizuotų programų diegimo konkursą, pardavimų direktorius Nerijus Jankauskas sakė, kad pati kompanija įkurta 2001 metais Kaune ir per pastaruosius paskutinius trejetą metų išaugo bene dvigubai. Šiuo metu įmonėje dirba per 100 darbuotojų.

„Mūsų specialistai sukaupė didelę patirtį dirbdami Vakarų Europoje. Mes vykdome projektus Vokietijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Anglijoje. Tarp klientų yra kompanijos milžinės, tokios kaip Vokietijos telekomas, bankai, lizingo bendrovės. Lietuvoje veikiantiems bankams esame sukūrę investicijų bei pensijų fondų valdymo sistemas. Šiuo metu įmonė specializuojasi diegiant verslo valdymo sistemas. Viešajam sektoriui siūlome pritaikytą kompleksinį sprendimą , kuris apima šias sritis: strateginis planavimas, finansų valdymas ir apskaita, personalo valdymas ir darbo užmokestis, paslaugų ir dokumentų valdymas“, – teigė analogiškus projektus ne tik Jonavoje, bet ir Druskininkuose, Lazdijuose, Radviliškyje bei Plungėje atliekančios kompanijos pardavimų vadovas.

Pasak jo, visi šie projektai įgyvendinami kartu su parneriu – įmone BDO V.S.AUDITAS ir APSKAITA. Tai penkta pagal dydį pasaulyje audito, apskaitos ir konsultacines paslaugas teikianti organizacija, apimanti 95 nares, turinti 626 biurus 110 šalių. Grupės įmonėse dirba daugiau kaip 32 tūkstančiai darbuotojų, o firmos narės pirmauja rinkoje, teikdamos verslo konsultacijas. Pažymėtina, kad BDO Danijoje yra diegusi finansų valdymo sistemas per 270 Danijos savivaldybių.

Anot N. Jankausko, Lietuvoje panašus projektas šiuo metu yra baigtas tik Vilniaus miesto savivaldybėje. Diegimo darbai ten užtruko trejus metus ir buvo išleista apie 10 mln. litų.

N.Jankausko teigimu, Jonavos rajono savivaldybė tokį pat projektą vykdo už 1,34 milijono litų ir VSAFAS (Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai) diegimą pradėjo viena iš pirmųjų Lietuvoje. Dar apie 15 kitų Lietuvos savivaldybių šio projekto vykdymo dar nėra net pradėję. Tarp tokių savivaldybių – ir didieji Lietuvos miestai – Klaipėda, Panevėžys, Alytus, Šiauliai, Mažeikiai.

Neįvertino rizikos

Paklaustas, apie programų diegimo procesą Jonavoje, N.Jankauskas teigė, kad šiuo metu darbai jau yra atlikti ir administracijos darbuotojai įveda duomenis.

„Tikimės iki 2011 metų rugpjūčio 20 dienos baigti diegti sistemą ir pradėti vykdyti 24 mėnesių garantinės priežiūros ir palaikymo darbus. Jonavos rajono savivaldybė bus viena pirmųjų, įgyvendinusių šį projektą“, – rugpjūčio 12-ąją atsiųstame rašte skelbė N.Jankauskas.

Planuota sutartį pabaigti per 10 mėnesių, bet kadangi projektas buvo vykdomas vienas pirmųjų Lietuvoje, neapseita be sunkumų. Dar prieš skelbdama pirkimą, rajono Taryba priėmė sprendimą kurti centralizuotą apskaitos centrą, tokiu būdu ženkliai sumažinant darbuotojų biudžetinėse įstaigose skaičių.

„Mūsų nuomone, toks sprendimas leidžia taupyti lėšas, tačiau pereinant nuo vienos sistemos prie kitos, stipriai išauga darbų poreikis. Darbuotojams tenka ir mokytis dirbti su nauja sistema , naujais standartais, kartu atliekant ir visus kitus įprastinius darbus. Norint suspėti, reikia paplušėti ir vakarais, ir netgi naktimis. Papildomo skatinimo už viršvalandžius darbuotojai negauna, tad kyla bendras nepasitenkinimas nauja tvarka. Mes laiku neįvertinome šios rizikos, todėl projekto diegimas užtruko ilgiau nei planavome “, – atsilikimo nuo grafiko priežastis savotiškai paaiškino firmos atstovas.

Neseniai rajono Taryba nusprendė laikinai papildyti šį dar skyrių keturiais darbuotojais, o UAB „CID Baltic“ – skirti papildomus mokymus bei konsultacijas Savivaldybės darbuotojams dirbant su naująja programa. Priminsime, kad kompanija turi įpareigojimą konsultacijas ir sistemos priežiūrą vykdyti dar 2 metus.

Tikėtina, kad šio laiko užteks galutinai įdiegti naują sistemą ir išmokti dirbti. Tačiau gal vis dėlto, restruktūrizuojant senąsias sistemas, pirmiausia reikėtų pagalvoti, ar su moderniausiomis technologijomis čia, Jonavoje , bus kam dirbti. Tokie neapgalvoti žingsniai kartais kainuoja brangiau, nei žadama pažanga.

Vytautas KAZIUKONIS