ŠALTŲ ORŲ JONAVOJE SULAUKUS

Sinoptikai prognozuoja, kad Jonavoje oro temperatūra naktį iš ketvirtadienio į penktadienį nukris iki 22°-26°, vietomis iki 30° laipsnių šalčio. Itin šalti orai turėtų išsilaikyti visą ateinantį savaitgalį iki pirmadienio nakties.

Esant tokiai aplinkos oro temperatūrai ir ilgesnį laiko tarpą praleidus lauke, galimas atvirų kūno vietų nušalimas (per 10-30 minučių), todėl būtina nuolat patikrinti, ar nesustingęs ir nepabalęs veidas, pirštai, pėdos, ausys ir nosis. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama rengtis šiltais, daugiasluoksniais vėjo neprapučiamais drabužiais, dėvėti kepurę, pirštines, ryšėti šaliką. Svarbiausia per tokius šalčius saugoti galvą, nes vaikštant be galvos apdangalo netenkama apie 70 proc. viso kūno šilumos. Šaltyje būtina dėvėti patogius, nespaudžiančius batus, nes kojų kraujagyslės dėl spazmų susitraukia ir greitai galima nušalti kojų pirštus. Kad nenušaltų veidas, prieš einant į lauką skruostus reikėtų patepti riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.

Ilgiau laiko praleidus šaltame ore galimas atskirų kūno dalių ar viso kūno bendras atšalimas.

PRAŠOME GYVENTOJŲ

Atšalus orams dažniausiai nuo šalčio nukenčia gyvenamosios vietos neturintys asmenys arba piliečiai, nesaikingai vartojantys alkoholinius gėrimus ir nebesugebantys pasiekti namų. Pamatę tokius asmenis nepraeikite pro šalį ir praneškite apie juos bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112.

Rekomendacijos:

· Tėvelių prašome sekti pranešimus visuomenės informavimo priemonėse ir primename, kad 1-4 klasių moksleiviams į mokyklą eiti nereikia esant 20° šalčio, 5-12 klasių moksleiviams – oro temperatūrai nukritus žemiau -25°.

· Pasirūpinkime savo saugumu ir sveikata patys, nevykime be reikalo iš namų. Jei tai neišvengiama, būtinai tinkamai apsirenkite, lauke stenkitės būti kuo trumpiau.

· Oro temperatūrai nukritus žemiau 15 laipsnių šalčio, neužvedamų automobilių skaičius padidėja maždaug tris kartus, todėl be reikalo nevykite į tolimas keliones, jei vykstate, važiuokite ne vienas, pakeliui stebėkite vieni kitus ir, prireikus pagalbos, ją suteikite.

· Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.

· Pasirūpinkite ne tik vaikais, bet ir senyvo amžiaus artimaisiais bei vienišais kaimynais.

Pirmoji pagalba bendrojo kūno sušalimo arba nušalimo atvejais:

Bendrasis kūno sušalimas (hipotermija) – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35°C) ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, ilgą laiką būnant vėsiame vandenyje).

Sušalusį krečia šaltas drebulys, apima mieguistumas, išsekimas, galimas sąmonės netekimas, oda atšąla, išblykšta, sulėtėja širdies plakimas.

Greičiausiai nušąla atskiros kūno dalys – rankų, kojų pirštai, ausys, nosis, skruostai, lytiniai organai dėl netinkamos aprangos, apavo, ilgai veikiant šalčiui. Nušalus atskiras kūno dalis, jų oda pabąla, atrodo kaip vaškinė, pasidaro nejautri, gali atsirasti pūslės, tinti, skaudėti.

Sušalusį asmenį stenkitės kuo greičiau patalpinti į šiltą patalpą, perrengti sausais šiltais drabužiais, šiltai apkloti, uždengti galvą, girdyti šiltais skysčiais (arbata, sriuba, karštu vandeniu). Neleiskite asmeniui užmigti ir kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą.

Nušalus galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi, atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus gali būti sunku numauti. Šildykite nušalusią vietą spausdami delnu (skruostai, nosis, ausys), laikykite pažastyse (rankų pirštai) arba prie pilvo (atsekite megztinį ir nukentėjusiojo rankas priglauskite prie jo kūno, užsekite megztinį). Jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus, nuimkite kojines, pėdas padėkite ant kito asmens kūno arba nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkdami į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20 – 30 minučių).

Atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta pojūčiai. Esant gilesniam nušalimui, gabenkite nukentėjusįjį į ligoninę.

Žinotina:

Nušalusių kūno vietų netrinkite (nei ledu, nei sniegu), nemasažuokite, nenaudokite jokių tepalų ar miltelių. Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Tokiu atveju nušalusią vietą pridenkite steriliu tvarsčiu, susukite į minkštą, storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius. Neduokite alkoholinių gėrimų, neleiskite rūkyti. Skubiai vykite arba vežkite nukentėjusį į artimiausią gydymo įstaigą.

Mitybos rekomendacijos žiemą:

Esant saulės ir šviesos stygiui, organizme gaminasi mažiau „laimės hormono” serotonino. Žiemą rekomenduojame praleisti tyrame ore kuo daugiau laiko saulėtomis dienomis ir tinkamai maitintis, siekiant aprūpinti organizmą visomis būtinomis maisto medžiagomis: vertingais angliavandeniais – neskaldytų grūdų duona, dribsniais, košėmis, bananais, moliūgais, valgiaraštį papildykite citrusiniais vaisiais, granatais, spanguolėmis, saliero šaknimis, raugintais kopūstais. Nepamirškite gerti vandens, kitų šiltų skysčių. Niekas negali geriau sušildyti nei lėkštė tirštos sriubos ar troškinio su neriebia mėsa ir įvairiomis daržovėmis. Neatsisakykite riebių žuvų, nes jose gausu nesočiųjų omega 3 riebalų rūgščių, kurios ne tik puikiai šildo organizmą, bet yra ir itin svarbios aterosklerozės profilaktikai.