ALDONA BALUTIENĖ: PRITRAUKIME Į JONAVĄ GYDYTOJUS SPECIALISTUS

Saulė SMAILYTĖ

Prieš rinkimus visų politinių partijų programose mirgėjo šūkiai išsaugoti vietos ligonines rajonų centruose ir suteikti kuo daugiau medicininių paslaugų vietoje. Toks siekis buvo įrašytas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jonavos skyriaus programoje. Šios politinės jėgos atstovė taryboje – Aldona Balutienė nepamiršo savo pažadų rinkėjams ir jau artimiausiame tarybos posėdyje bus teikiamas svarstyti sprendimo projektas, kuriuo siekiama pritraukti į Jonavą reikalingiausių specialybių gydytojus. Šia tema ir kalbiname gydytoją, buvusią VŠĮ Jonavos ligoninės bei Pirminio sveikatos priežiūros centro vadovę, tarybos narę Aldoną Balutienę.

Jūs geriausiai žinote kur slypi problemos, nes kasdien su jomis susidurdavote vadovaudama tiek VŠĮ Jonavos PSPC, tiek VŠĮ Jonavos ligoninei. Papasakokite apie jas skaitytojams.

Asmens sveikatos priežiūroje problemų visada buvo ir bus. Bet labai norėtųsi, kad savivalda turėtų viziją sveikatos priežiūros sistemoje, o tarybos nariai nustatytų prioritetines sritis ir bendromis pastangomis, per savo kadencijos laikotarpį, galėtų padaryti kažką konkretaus. Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduriama Jonavoje – tai per mažas gydytojų ir slaugytojų skaičius. Tik apie 30 procentų gydytojų gyvena Jonavoje, visi kiti važinėja iš Kauno, slaugytojų amžius siekia virš 50 metų, dirba daugiau nei vienu etatu, todėl nukenčia ne tik teikiamų paslaugų kokybė, bet ir pačių slaugytojų sveikata. Kai kurie mūsų gydytojai yra jau pensinio amžiaus ir vieną dieną atsitiks taip, kad tų paslaugų nebebus kas teikia, nes tiesiog truks žmogiškųjų resursų. Šiai dienai Jonavos ligoninei trūksta: gydytojo urologo, radiologo, kardiologo, neurologų ir okulistų, nes pastarieji visi jau pensinio amžiaus. Kadangi Jonava neturi kompiuterinio tomografo, susidaro didelės eilės rentgeno paslaugoms bei echoskopiniams tyrimams.

Dar viena problema tai, kad naujausios technologijos įranga (laporoskopai) eksploatuojama jau 8-10 metų, jų apkrovimas didelis, nes juos naudoja net keletas skirtingų sričių specialistų. Pati įstaiga šios įrangos tikrai nenusipirks, todėl savivaldybė prie šito galėtų prisidėti bent dalinai finansuojant.

Taip pat noriu paminėti, nors neįvardinčiau to didele problema, gal tiksliau tam tikrais nepatogumais, tai nebaigtus medicinos įstaigų aplinkos tvarkymo darbus – nebaigtus asfaltuoti keliukus link ligoninės slaugos ir link akušerijos-ginekologijos skyrių, nesutvarkytus pėsčiųjų takus (nors projektas buvo paruoštas jau prieš keletą metų viso to komplekso aplinkos sutvarkymui). Savivalda galėtų padėti tvarkyti ir aplinką tarp PSPC ir ligoninės. Prie problemų priskirčiau užsitęsusį Vaikų skyriaus remontą, kuris yra išskaidytas į 3 dalis ir vyksta nuo 2018 m. Šiais metais jis dar net nepradėtas, matyt vėl laukiame žiemos, kada prasideda didžiausias sergamumas. Dėl nesibaigiančio remonto sunku tinkamai organizuoti darbą, nes vaikų priežiūra žiemą yra sudėtinga, stacionare gydoma daug vaikų iš viso Jonavos rajono.

Na problemų iš tiesų netrūksta, kokį sprendimą siūlote, kad nors iš dalies jos sumažėtų?

Siūlau savivaldybės tarybai priimti politinį sprendimą ir pasitvirtinti tvarką, kurią mes siūlysime artimiausiame tarybos posėdyje. Parengiau tarybos sprendimo projektą, kuriuo vadovaujantis savivaldybė galėtų finansuoti tam tikrų specialybių gydytojų rezidentūros apmokėjimą. Tai nėra naujiena, kai kurios savivaldybės tai jau praktikuoja ir savo finansavimu iš savivaldybės biudžeto padeda spręsti gydytojų paruošimo problemą. Ir modelis labai paprastas, mokymo bazėse, Kauno ir Vilniaus medicinos universitetuose paskelbiama, kad gydytojai, kurie nori dirbti toje įstaigoje, šiuo atveju Jonavoje, kreipiasi, sudaro sutartį ir kasmet gauna iki 10 tūkst. eurų rezidentūros mokslų apmokėjimui. Tokį finansavimą būsimas gydytojas specialistas gautų kol mokytųsi, o baigęs mokslus, pagal sutartį, turėtų 5 metus atidirbti Jonavos ligoninėje. Taip būtų galima finansuoti ne tik tam tikrų sričių specialistus, bet ir šeimos gydytojus. Dar vienas galimas variantas, jei nėra reikiamo specialisto, o jis privalomas turėti tokio tipo ligoninėje, tai papildomo finansavimo taikymas, kaip pavyzdžiui 5000 eurų per metus finansavimas 3 metus iš eilės. Manau, kad tai būtų tikrai gera paskata jaunam specialistui dirbti provincijos ligoninėje. Tuo labiau, kad judėjimas vyksta, niekas nestovi vietoje, vieni išeina, kiti ateina. Tokiu būdu, kasmet būtų galima pasiruošti po vieną specialistą. Mano nuomone ši idėja yra labai gera, o ar ji sulauks pritarimo, matysim.

Kaip Jūs galėtumėte pakomentuoti susidarančias eiles pas gydytojus, kas jas lemia?

Tai ir vėl viskas susiveda į žmogiškųjų išteklių trūkumą. Visiškai pritariu, kad du mėnesius belaukiant eilėje, galima jos ir nesulaukti. Visuomenė sensta, apsilankymai pas gydytojus tampa vis dažnesni, tai natūralu, kad patekimas pas gydytojus darosi sudėtingas ir ypač, kai tų gydytojų trūksta. Tai liečia tiek patekimą pas specialistus, tiek ir pas šeimos gydytojus. Kadangi pirminės sveikatos priežiūros organizavimas priklauso savivaldai, tai savivaldybėje turėtų būti paruoštas planas, kaip ateityje išsidėstys šeimos gydytojų darbo vietos, kad viename tokiame centre nesusidarytų grūstis, kai kitur patekti tiesiog nepatogu.

Tikriausiai Jūs turite omenyje Rimkų filialą? Pakomentuokite šią situaciją plačiau.

Rimkų filialas prieš 17 m. buvo įkurtas privataus pastato II aukšte, nes tuomet savivaldybė neturėjo jai priklausančių laisvų patalpų. Per mažos esamos patalpos riboja filialo dydį, jos nepritaikytos medicinos priežiūrai, labai mažas pasientų laukiamasis, nėra darbuotojų poilsio zonos. Tačiau nuolat buvo akcentuojama, kad kitų patalpų nėra, o jei nėra, tai ir kentėjo visi, prisitaikė prie to, kas buvo. Šiai dienai Rimkų filiale dirba trys šeimos gydytojai su slaugytojomis, prisirašę 3500 gyventojų. Esu tikra, kad jei būtų užtikrintos tinkamos sąlygos, prisirašiusių žmonių būtų daugiau, nes Rimkų mikrorajonas yra pakankamai didelis. Tačiau šiandien situacija kitokia, savivaldybė turi savo turto ir reikėtų rasti kitas patalpas šiam filialui ir užtikrinti senyvo amžiaus bei neįgalių žmonių patekimą į jį. Tam tinkančių patalpų yra buvusiame „Gandriuko“ darželyje, kur savivaldybės patalpas užima įvairios organizacijos, kurioms būtų galima pasiūlyti ir kitoje vietoje esančias patalpas, o čia, pirmame aukšte, galima įkurti Rimkų filialą. Tuomet šiame filiale galėtų dirbti ir gydytojas akušeris ginekologas, ir odontologas, pagerėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Absurdiškai atrodo ir tai, kad savivaldybei turint savo turto, PSPC Rimkų filialas patalpas nuomoja iš privataus subjekto ir kas mėnesį moka 400 eurų nuomos mokestį. Tai gal šiuos pinigus geriau panaudoti naujos įrangos įsigijimui, ar galų gale remontui? 

Dėkoju Jums už Jūsų įžvalgas ir sėkmės Jūsų siekiuose bei darbuose

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *